.webp)
Globos centras – saugūs žingsniai į šeimą
Teikiame visapusišką pagalbą vaikams, globėjams ir įtėviams – nuo pasiruošimo globai iki nuolatinio emocinio ir praktinio palaikymo kasdienėje šeimos aplinkoje.
Globos centre teikiamos nemokamos paslaugos esamoms ir būsimoms globėjų ir įtėvių šeimoms Vilniaus mieste:
Jei svarstote apie globą ar įvaikinimą, esame pasiruošę atsakyti į jūsų klausimus, suteikti reikalingą informaciją ir lydėti kiekviename sprendimo žingsnyje.
Globa (rūpyba) – tai pagalbos forma vaikui, kuris dėl įvairių gyvenimo aplinkybių negali augti savo biologinėje šeimoje. Tokiais atvejais vaiko priežiūra, auklėjimas ir kasdienis rūpestis patikimas globėjui arba globos institucijai, užtikrinant vaikui saugią ir augti palankią aplinką.Vaikui globa nustatoma tada, kai tėvai dėl ligos, priklausomybių, socialinių sunkumų ar kitų priežasčių negali tinkamai juo pasirūpinti. Sulaukus 15 metų, globa tampa rūpyba.
Įvaikinimas – tai teisinis procesas, kurio metu vaikas tampa visateisiu naujos šeimos nariu. Įtėviai pagal įstatymą tampa vaiko tėvais, o tarp vaiko ir biologinės šeimos nutrūksta teisiniai ryšiai.Po įvaikinimo vaikui suteikiama įtėvių pavardė, jis įgyja visas šeimos nario teises, įskaitant paveldėjimo teisę.
Globa ir įvaikinimas skiriasi tiek teisiniu santykiu su vaiku, tiek priimamų sprendimų atsakomybe. Globos atveju globėjai svarbius klausimus derina su Vaiko teisių apsaugos tarnyba, vaiko išlaikymui skiriama valstybės parama, o ryšiai su biologine šeima išlieka. Globojamam vaikui nesuteikiama globėjų pavardė, jis neįgyja paveldėjimo teisės į globėjų turtą, o pati globa tam tikrais atvejais gali būti nutraukta. Tuo tarpu įvaikinimo metu įtėviai pagal įstatymą tampa vaiko tėvais – nutrūksta teisiniai ryšiai su biologine šeima, vaikui suteikiama įtėvių pavardė, jis įgyja visas šeimos nario teises, įskaitant paveldėjimą. Įvaikinimas yra nuolatinis procesas, kuris negali būti panaikintas.
Globėjais ar įtėviais gali tapti tiek šeimos, tiek vieniši asmenys – nepriklausomai nuo to, ar jie augina savo vaikus. Globėjais dažniausiai gali būti 21–65 metų asmenys, o įtėviais – pilnamečiai darbingo amžiaus žmonės, tinkamai pasirengę įvaikinti vaiką. Svarbu, kad būsimi globėjai ar įtėviai būtų geros fizinės ir psichinės sveikatos, neteisti, turėtų stabilias pajamas bei atsakingai vykdytų savo pareigas vaikų atžvilgiu. Taip pat būtina išklausyti GIMK programos mokymus ir gauti teigiamą pasirengimo vertinimą. Tam tikrais atvejais taikomos išimtys – artimi giminaičiai globėjais gali tapti nuo 18 metų, o vyresni nei 65 metų asmenys gali globoti vyresnius vaikus. Artimiesiems giminaičiams, norintiems globoti vaiką, GIMK mokymai nėra privalomi.
Norint tapti globėjais ar įtėviais, pirmiausia reikia kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių ir pateikti reikalingus dokumentus. Prašyme nurodoma, kiek vaikų norima globoti ar įvaikinti, taip pat pageidaujamas vaikų amžius ir lytis. Kartu pateikiamas sveikatos pažymėjimas, gyvenimo aprašymas, kartu gyvenančių vyresnių nei 16 metų asmenų raštiški sutikimai bei asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos. Priklausomai nuo šeiminės situacijos, gali būti reikalingi santuokos, ištuokos ar sutuoktinio mirties dokumentai. Taip pat pateikiami dokumentai apie gyvenamąją vietą bei, jei globoti ar įvaikinti vaiką nori artimas giminaitis, giminystę patvirtinantys dokumentai. Pateikus dokumentus, būsimi globėjai ar įtėviai dalyvauja pasirengimo procese ir mokymuose pagal GIMK programą.
+370 665 22480
Vilma.Razaniene@ppi.lt
+370 615 65438
zigmas.giedrimas@ppi.lt
I-IV 9:00 - 18:00
V 9:00 - 16:00
Dažniausi mitai bei jų paaiškinimai, padedantys geriau suprasti realybę.
Procesas gali atrodyti sudėtingas, nes siekiama užtikrinti vaiko saugumą ir tinkamą šeimos pasirengimą, tačiau nuosekliai einant žingsniais jis tampa aiškus ir suprantamas.
Mokymai skirti ne „atbaidyti“, o padėti įvertinti savo galimybes, pasirengti realioms situacijoms ir gauti specialistų bei kitų šeimų patirties, kuri padeda priimti apgalvotą sprendimą.
Globos įstaigose yra vaikų, kuriems reikalinga šeima, tačiau daugelis jų yra vyresni, turi brolių ar palaiko ryšius su biologine šeima, todėl jiems ypač reikalingos globėjų šeimos.
Vaiko elgesį ir įpročius daugiausia formuoja aplinka, kurioje jis auga, o ne genetika, todėl saugi ir stabili šeima turi didelę įtaką jo raidai ir emocinei būsenai.
Vaiko amžius nėra lemiamas sėkmei – svarbiausia yra ryšys, stabilumas ir šeimos pasirengimas priimti vaiką su jo patirtimi, nepriklausomai nuo amžiaus.
Pirmiausia visada ieškoma šeimos Lietuvoje, ir tik neradus tinkamos galimybės svarstomas įvaikinimas užsienyje, laikantis griežtų vertinimo ir stebėsenos procedūrų.
Budintis globotojas – tai asmuo, kuris laikinai be tėvų globos likusį vaiką prižiūri savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, kasdienę priežiūrą bei atliepdamas vaiko poreikius.
Globos trukmė yra iki 12 mėnesių, kol vaikui baigiasi laikinoji globa, o per šį laiką vaikas gali būti grąžintas į biologinę šeimą, jam gali būti nustatyta nuolatinė globa arba jis gali būti įvaikintas.
Vienu metu budintis globotojas gali prižiūrėti iki 3 vaikų, o bendras vaikų skaičius kartu su savais vaikais gali siekti iki 6 vaikų.

.webp)
